Artikujt

Edhe ju mund të shtoni artikull...
Kliko këtu...

KUR'AN-i NĖ GJUHĖN SHQIPE

foto 27.08.2006

I konsideruar sintezė e tė gjithė librave tė shenjtė, ka qenė, ēka ėshtė e kuptueshme, njė nga librat mė tė pėrhapur dhe mė tė pėrdorur nė popullsinė myslimane shqiptare. Kėtė e dėshmojnė dorėshkrimet qė ruhen sot te ne , edhe pse tė pakėta, si dhe botimet e shumta tė tij jo vetėm nė arabisht, por dhe nė shqip e nė shumė gjuhė tė tjera.
Mė 1986 nė Stamboll doli nė qarkullim "Bibliografia botėrore e pėrkthimeve tė Kur’anit tė Shenjtė tė botuara mė 1513-1980" e pėrgatitur nga Qendra e Kėrkimeve pėr Historinė, Artin dhe Kulturėn Islamike, qė drejtohet nga Prof. Dr. Ekmeleddin Ihsanoglu. Nė tė janė pėrfshirė edhe disa botime tė bėra nė Shqipėri para Luftės sė Dytė Botėrore. Ky botim shumė i vlefshėm bibliografik pėrbėn njė bazė shumė tė mirė pėr kėrkime tė mėtejshme nė kėtė fushė tė kulturės botėrore. Fjala ėshtė pėr pėrkthime tė librit tė shenjtė, Kur’anit, nė tė gjitha gjuhėt e botės.
Nxitur nga ky botim iu vura punės pėr t’i ēuar mė tej kėrkimet lidhur me pėrkthimet e pjesshme apo tė plota tė bėra nė vendin tonė dhe te shqiptarėt, nė pėrgjithėsi, jo vetėm pas vitit 1980 deri kur shkojnė kėrkimet e botimit nė fjalė, por dhe pėr tė plotėsuar mė tej tė dhėnat e njohura deri mė tani dhe tė pasqyruara nė kėtė bibibliografi tė pėrbotshme. Botimet e kolegėve tanė nė Kosovė dhe nė diasporė na ndihmojnė pėr ta plotėsuar sot kėtė punė.
Interesimi i masės sė shqiptarėve pėr t’u njohur drejtpėrsėdrejti me fjalėn e shenjtė tė Kur’anit ka qenė i hershėm. Po ashtu tė kahershme kanė qenė dhe pėrpjekjet e mjaft intelektualėve islamė pėr ta mundėsuar njė gjė tė tillė. Njė ndėrmarrjeje tė tillė i pat hyrė dhe Shemsetin Sami Frashėri pėr ta pėrkthyer atė nė gjuhėn turke, por botimi i kėtij pėrkthimi u ndalua nga qeveria osmane dhe pjesėt e pėrkthyera u asgjėsuan.

Pėrkthimi i parė i Librit tė Shenjtė - Kur'an-it nė gjuhėn shqipe nga njė bashkatdhetar i krishterė
Pėrkthimet e para tė librit tė shenjtė tė besimit mysliman Kur'anit datojnė nga mesi i viteve 20-tė tė shekullit tonė. Mund tė duket si e ēuditshme, por ėshtė e vėrtetė qė pėrkthyesi mė i parė i kėtij libri tė shenjtė, i njohur deri mė sot, ėshtė njė bashkatdhetar i yni i besimit tė krishterė, ortodoks, e pikėrisht atdhetari korēar dhe studiuesi i mirėnjohur i historisė sonė mesjetare dhe mė gjerė qysh para Ēlirimit, Ilo Mitkė Qafėzezi.
Midis monumenteve tė kulturės botėrore qė ka tėrhequr vėmendjen e tij ėshtė edhe Libri i Shenjtė i bashkatdhetarėve tė tij myslimanė. Ai bėri pėrkthimin e parė, kuptohet, tė pjesshėm, tė kėtij libri nė gjuhėn shqipe, duke u mbėshtetur nė pėrkthimin anglisht tė bėrė nga George Sale. Nga gjithė libri ai arriti tė botonte pjesėn e parė nė Rumani mė 1921. Kėtė botim autori ua dedikon, siē shprehet vetė, "Bashkatdhetarėve kombėtarė tė Shteteve tė Bashkuara t'Amerikės". Ndėrsa fashikullin e dytė tė kėtij botimi ai arriti ta shtypė nė Korēė, pas gjashtė vjetėsh, mė 1927.
Motivet nga tė cilat ai u nis nė pėrkthimin dhe botimin e Kur'anit tė shenjtė i bėn tė qarta nė parathėnien e botimit tė parė, kur shkruan: "Le tė bėjmė nga librat fetarė, ēėshtje tė kulluar kombėtare. S'ėshtė nevoja tė dobėtojmė ndjenja tė shpirtit. Nga kėjo nuk e gjen fare dem Shqipėrin' e sotme. Vetėm fanatizmi fetar duhet ndjekur edhe luftuar, gjer tė shduket nga zemrat e Shqiptarėve qė e duan Shqipėrinė'e lirė ndė radhė qytetėrimi. Tjetrazi jemi tė humbur".
Jo vetėm nė fushėn e mendimit, por edhe nė fushė tė zbatimit tė tyre praktik Ilo Mitkė Qafėzezi ka dhėnė prova tė njė koncepti tė gjerė dhe pėrparimtar pėr bashkėjetesėn dhe mirėkuptimin midis besimtarėve tė feve tė ndryshme nė atdheun e tij. Duke pasur parasysh pėrpjekjet e armiqve tė vendit tonė dhe tė agjenturave tė tyre pėr t'i pėrdorur besimet e ndryshme fetare qė ekzistojnė nė Shqipėri si mjete pėr pėrēarjen e popullit tonė, pėr ta penguar atė tė ecė nė rrugėn e lirisė dhe tė pėrparimit, Ilo Mitkė Qafėzezi i hyn me shumė guxim dhe pa komplekse njė pune tė tillė jo tė lehtė.
Bashkatdhetari ynė i krishterė niset nė kėtė punė tė karakterit iluminist nga bindja e plotė qė besimi mysliman, qė ėshtė besimi i pjesės mė tė madhe tė vėllezėrve tė tij tė njė gjaku, nuk ėshtė pengesė, siē mund tė pretendojė ndokush, pėr pėrparimin dhe qytetėrimin e pjesės mė tė madhe tė popullsisė shqiptare dhe tė vetė vendit tonė. Me kėtė qėndrim ai jo vetėm dėshmonte se ishte pėr bashkimin kombėtar tė shqiptarėve pa dallim besimi por dhe punoi nė kėtė drejtim. Ai pėrshėndeste dhe pėrkrahte gjithė luftėtarėt e bashkimit tė vėrtetė tė shqiptarėve.
Pavarėsisht se pėrkthimi i parė i Kur’anit nė gjuhėn shqipe i realizuar nga Ilo Mitkė Qafėzezi mė 1921 dhe 1927 ėshtė njė botim pa shumė pretendime nė fushėn e tekstologjisė kuranike nė gjuhėn shqipe, nė botimet tona tė kėsaj fushe ai ka meritėn jo vetėm se ėshtė i pari, por edhe se ėshtė ndėrmarrė nga njė bashkatdhetar kristian. Si i tillė ai mbetet dėshmi e gjallė e tolerancės fetare shumėshekullore midis shqiptarėve, si njė provė e angazhimit tė pėrbashkėt nė rrugėn e emancipimit kombėtar dhe demokratik tė shqiptarėve pa dallim besimi. Ai ėshtė gjithashtu provė e besimit tė ndėrsjellė tė vėllezėrve tė ēdo feje qė flet pėr aftėsinė e tyre pėr pėrparim shoqėror dhe kulturor tė gjithanshėm.

Pėrpjekjet e para pėr njė pėrkthim shkencor tė Kur’an-it
Pas Shpalljes sė Pavarėsisė dhe konsolidimit tė shtetit shqiptar interesimi pėr pėrkthimin e Kur’anit nė gjuhėn amtare u rrit shumė. Me zgjerimin e arsimit nė gjuhėn shqipe domosdoshmėria e njė pėrkthimi tė tillė u ndje dhe mė tepėr. Kėsaj nevoje iu pėrgjigj nė mėnyrė tė institucionalizuar Kongresi i parė mysliman shqiptar. Ky qėndrim i drejtė nuk ishte ndikim mekanik i reformave qemaliste nė Turqi, por qe shprehje dhe sanksionim i dėshirave dhe bindjeve tė shqiptarėve myslimanė pėr zhvillimin e besimit tė tyre mbi baza kombėtare dhe bashkėkohore.
Fakti qė pėrkthyesi i parė i fjalės Kuranore nė shqip nuk ėshtė njė mysliman ka shpjegimin e vet. Sigurisht qė mendimi jo i drejtė i disa klerikėve fanatikė, se fjala hyjnore mund tė transmetohej vetėm nė gjuhėn e Profetit, nuk ka ndikuar pėr mirė nė kėtė drejtim. Porse, siē dihet nuk kanė munguar dhe klerikėt atdhetarė, tė cilėt u angazhuan vetė nė drejtimin e punės pėr sigurimin e njė pėrkthimi sa mė shkencor tė librit tė shenjtė pėr besimtarėt e tyre. Jo rastėsisht nė krye tė kėtyre pėrpjekjeve ndeshim klerikė tė shquar nė fushėn e teologjisė islame, por dhe nė fushėn e atdhetarizmit si Hafiz Ali Korēa dhe Hafiz Ibrahim Dalliu. I pari, pothuajse njėkohėsisht me Ilo Mitkė Qafėzezin, botoi pėrkthimin e 37 ajeteve dhe tė dy sureteve tė Kur’anit, nė Shkodėr mė 1926.
Po nė Shkodėr mė 1929 botohet dhe Sureja e Jasinės nė pėrkthimin e Shefqet Mukės, me pseudonimin "Shkodrani". Njė botim tjetėr i Suresė sė Jasinės botuar nė Shkodėr, pa vit botimi, mund tė jetė e tė njėjtit pėrkthyes.
Pa kaluar shumė kohė nga kėto sprova pėr pėrkthime dhe botime tė pjesshme, shef dritėn e botimit njė pėrkthim mjaft i plotė sė bashku me komentin i bėrė nga Hafiz Ibrahim Dalliu nėn titullin "Ajka e kuptimeve tė Kur'ani Qerimit", botuar nė tre vėllime dhe disa fashikuj midis viteve 1929, 1930, 1931 dhe 1942. Ky ėshtė jo vetėm njė pėrkthim mė i plotė, por ėshtė bėrė nga njė njohės shumė i aftė e teologjisė islame, i interpretimit tė mendimit kuranor. Fakti qė ky botim i parė i Kur’anit nė gjuhėn shqipe zgjati afro 15 vjet flet pėr seriozitetin dhe skrupulozitetin e pėrgatitėsit tė tij.
Krahas pėrpjekjeve tė Hafiz Ibrahim Dalliut pėr njė pėrkthim tė plotė tė Kur’anit vazhdojnė dhe pėrkthime tė tjera tė pjesshme si ato tė Abdullah Zemblakut nė Korēė mė 1930 e 1934. Ferit Vokopola, nga ana tjetėr, na ka dhėnė pėrkthimin e disa vargjeve kuranore, tė realizuara pėrmes frengjishtes, nė gjuhėn shqipe. Nuk munguan dhe komentet e Librit tė Shenjtė tė myslimanėve. Hulumtimi i botimeve tė tilla do tė kėrkonte njė vėmendje tė veēantė.
Nuk ėshtė i rastit fakti qė ky pėrkthim dhe botim madhor fillon e vihet nė jetė fill pas Kongresit tė parė mysliman shqiptar tė vitit 1923. Pra, edhe nėse vėrehet njė farė vonese nė pėrkthimin e kėtij libri shumė tė vėshtirė kjo ka rrjedhur dhe pėr mungesė tė njė tradite nė kėtė drejtim. Ndryshe nga Ilo Mitkė Qafėzezi specialistėt e mirėfilltė si Hafiz Ali Korēa e sidomos Hafiz Ibrahim Dalliu i kanė hyrė kėsaj pune me njė ndjenjė tė lartė pėrgjegjėsie, tė vetėdijshėm pėr vėshtirėsitė qė do tė ndeshnin nė kėtė rrugė.
Me sa duket dhe kjo traditė shumė e vyer nė shqipėrimin dhe komentimin e Kur’anit nuk ėshtė pasur parasysh nga pėrkthyesit e mėvonshėm tė tekstit tė plotė tė librit tė shenjtė. Kėtu kemi parasysh qė nga pėrkthimi i parė i bėrė nga Feti Mediu nė Prishtinė mė 1985, e deri te pėrkthimi i H. Sherif Ahmeti, i cili pas botimit tė tij tė parė mė 1988 nė Prishtinė ka njohur disa ribotime nė disa vende tė botės dhe te ndonjė pėrkthim tjetėr.

Botime tė plota dhe tė pjesshme tė Kur’anit pas Luftės sė Dytė Botėrore
Pėrkthimi i parė i plotė i Kur’anit tė Shenjtė qė daton mė 1985, ėshtė bėrė nė Prishtinė nga pėrkthyesi Feti Mediu. Ai pasohet nga pėrkthimi i H. Sherif Ahmetit, pėrkthim, i cili, siē shihet edhe nga shėnimet e mėposhtme bibliografike, ka njohur disa ribotime tė bėra nė Romė mė 1990 si dhe nė disa vende tė botės arabe marrė nga botimi i parė i tij qė ka dalė nė Prishtinė mė 1988. Ky pėrkthim ėshtė ribotuar nė Kajro mė 1992, nė Islamabad mė 1993 dhe sė fundi nė Medinė.
Krahas tyre kemi dhe pėrkthime tė tjera tė plota tė Kur’anit. Ndėrkohė vijojnė dhe botime tė pėrkthimeve tė pjesshme.
Tre pėrkthimet e mėsipėrme dhe sidomos ribotimet e shumta tė bėra nė dhjetėvjeēarin e fundit dhe sidomos nė kėto pesė vitet e fundit vijnė tė plotėsojnė jo vetėm prapambetjen e trashėguar nė kėtė fushė tė kulturės, nė pėrgjithėsi, por dhe nevojat e shumta dhe tė ngutshme tė krijuara si rrjedhim i pasojave tė mbylljes sė institucioneve fetare dhe tė ndalimit tė ushtrimit tė besimeve dhe tė riteve fetare nė vitet gjashtėdhjetė nė Shqipėri.
Pa pretenduar qė kjo skicė bibliografike tejet modeste tė jetė e plotė, gjithsesi shpresohet tė jetė njė shtysė nė kėrkimet e mėtejshme pėr tė dhėnė, nė tė ardhmen, njė bibliografi tė plotė tė botimeve fetare nė gjuhėn shqipe dhe pėr tė ndihmuar nė studimet krahasuese nė fushėn tė pėrkthimit tė Kur’anit tė madhnueshėm.
Gjurmimet e mėtejshme mund tė na japin tė dhėna tė reja lidhur me pėrpjekjet e bėra dhe mė parė pėr pėrkthimin e Librit tė Kur’anit. Lidhur me botimet e ndryshme tė literaturės islame (njė vend tė veēantė midis tyre zė pėrkthimi i Kur’anit) nė shqip mbetet nė rend tė ditės kėrkesa qė gjuha e tyre tė jetė nė nivel tė kohės.
Me pėrkthimin e Kur’anit nė gjuhėn shqipe, siē pranohet tashmė, ėshtė bėrė njė punė shumė e madhe dhe shumė e dobishme dhe kėso dore shqipja edhe nė kėtė fushė hyri nė bashkėmarrėdhėnie me gjuhė e me kulturė tė mėdha tė njerėzimit. Porse krahas kėsaj shtrohet ēėshtja: "...a qe e zonja shqipja, ose mė mirė, a qenė tė zotėt shqipfolėsit tė hynin tė barabartė nė kėto bashkėmarrėdhėnie? Sipas gjuhėtarėve kjo mbetet njė ēėshtje me pikėpyetje".


Gazmend Shpuza,
Instituti i Historisė

Gazmend Shpuza


Artikujt e fundit:

02.09.2009

falja e namazit dhe vleshmeria e tij

08.11.2008

Kur'ani apo Hadithet?

25.09.2008

Si ta ndryshosh vetveten?

12.09.2006

Mbi pėrkthimin e Kur’anit

12.09.2006

Pikėpamje tė konceptimit tė i’xhazit kur’anor